priveržti

priver̃žti, -ia (prìveržia), prìveržė tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Q180, I, M, L 1. tempiant, traukiant ką prie ko priglausti, pritvirtinti, prijungti: Šienkartę priveržti N. Karties gerai neprìveržei JT300. Beržo susuktom vytelėm lotas priver̃žia Kp. Žagrę prie ienų priveržia su įtvara J. Ragais traukiamasis jungas prie ragų priveržiamas kanapiniais arba šikšniniais raiščiais LEIX530. Nereik stiebą pri apynvarpčio didžiai stipriai priveržti S.Dauk. Tas medis par patį vidų anos lentelės tur pareit ir pri jos su vinimi tur būti priveržtas ir prisegtas S.Dauk. | prk.: Sutvertojau muno! Tvirtesniai muni priveržk pri savęs ryšiu vienybės brš. 2. kuo apjuosus, aprišus ką prislėgti, prispausti, padaryti, kad laikytųsi: Lovo[je] gulint pririša miegantį, priver̃žia, kad negalėt atsikelt Sb. Siūlą perkiša, su ta balanyte priver̃žia [audžiant] Slm. Kada jau dangtis prakiuro arba naujas reikia dengt, tada pakloja an dangčio [kūlį], pririša tokiom lotom, vytim priver̃žia Kp. Kumelį ažukišam, prispaudžiam su tuo kumeliu tą lotą, priver̃žiam, vytelę šitą drūtgaliu ažukiši, ir laikos Pnd. Su tuo ožiu priver̃žia tą vytelytę [stiegiant stogą] Alz. Su šatra priveržk šiaudus stiegiant stogą J. Priver̃žia su virvėm, su kartėm, ir neišbira vežimas važiuojant Kvr. Ans vežimą šieno priveržė su kartimi J. Priveržėm vežimą, net šienkartė sulinko Krok. Reikdavo i šieną priver̃žt su virvėm Sdb. Jei vežimą stipriai priver̃š ir apgrėbstis, tai niekad šienas vežant nebyrės Skrb. Jei kada atseidavo jam krauti šieną ar šiaudų vežimo, tai niekados nepriverždavo, – tada ar vadžios trūkdavo, ar kartis lūždavo BsPII154. Priver̃žia tą pėdą prie suolu ir nušukuoja galvenas Svn. Ant kazilų priveržì smagiai [linus], kad neišsipešt Alz. Didelis rąstas, i tame rąste įkaltos tokios nosės, [linų] pėdą už tos nosės užkabino i prìveržė aną End. Tą guziką reik priver̃žti [i](gerai prisiūti) – toks palaidas Krš. | prk.: Jaučiuos laisva, nepriklausoma, lyg iš karto būtų pertraukti visi tie ryšiai, kurie stipriai laiko mane prie žemės priveržę Pt. | refl. tr., intr.: Neprisiver̃š vienodai [siūlai audžiant], ir negerai PnmR. Vaikščioja su škarmalais apsivilkęs, pilvą su diržu prisiveržęs LTR(Lnkv). Prisìverži tą [linų] pėduką, su šukuočiu čikš čikš, vienas iš tos pusės, antras iš tos End. Būdavo, prisiver̃žia tą [linų] pėdelį ir šukuoja Kp. Tą pėdą prisiver̃ši, ka neišsitrauktų tas linas, i šukuosi Žr. Pradėjo važiuot, ėmė [žmonės] puldinėt, jis sustojęs paėmė šienkartę, prisiveržė vežimą kaip šieno BsPIII205(Brt). 3. varžtą sukant ką tvirtinti, sutvirtinti: Priveržiamasis sraigtas PolŽ46. Darbininkai tiesia kelią, dėlioja skersinius, priveržia bėgius rš. Tėtis sukioja varstoto sraigtus, žiūri, ar gerai laikosi priveržtas medžio gabalas A.Vencl. | prk.: Sėdėjo tartum priveržtas ir prakaitavo, norėdamas ir negalėdamas atsiplėšti nuo suolo J.Avyž. 4. Pl sukant padaryti, kad veiktų, prisukti: Reiks priver̃žt laikrodį – maž ir surikęs mušimas Slm. 5. refl. Q262, R206, MŽ, N, KII276, K prisibrauti, prisisprausti, prilįsti: Prisiveržęs nekursai jaunas vyras, jam tą gromatą … pagreibęs, pabėgo LC1886,52. 6. Ch¹Mt14,22 prk. priversti ką daryti, prispausti, prispirti: Reikia priver̃žt prie darbo, tai nereiks valkiotis Gs. Reikia ir vaikus prie darbo priver̃žt Mrj. Tas bagočius visus prie darbo priver̃ždavo Vlkv. Su darbu mane prìveržė Rmš. 7. prk. apsunkinti kam gyvenimą, nuvarginti, nukamuoti: Tos skolos prìveržė gyvętojus Plv. 8. prk. griežtai prižiūrėti, sudrausminti: Vyrai neremti, anus reik vis prìveržtus laikyti Krš. \ veržti; apveržti; atveržti; įveržti; išveržti; nuveržti; paveržti; perveržti; pieveržti; praveržti; priveržti; suveržti; užveržti